Romano neįmanoma priimti vienprasmiškai. Vienus jis šokiruos, kitus paskatins išgyventi skausmingą atpažinimą. Rašytoja imasi aktualios socialinės temos-kalba apie abortą ir jo pasekmes moters psichikai. Moteris priversta priimti sprendimą dėl užsimezgusios gyvybės, kiekviename žingsnyje susiduria su dramatiškomis tokio sprendimo pasekmėmis.
Autorė nejučia įtraukia į asmenišką santykį su tekstu. Esame priversti reaguoti be išlygų: arba priimti romano siūlomą požiūrį, arba iš principo atmesti tokio kalbėjimo prielaidas.
Atviras, skaudus išpažintinis tekstas yra grįstas tikrų moterų istorijomis.