Pro skaitytojo akis švysteli kelių veikėjų gyvenimai. Palemonas ir Jotvingas labiau suvokiami kaip Lietuvos likimo simboliai, negu paskutiuoju gyvenimo vieškeliu tipenantys senukai. Sodrios detalės tarytum pristabdo veiksmų tėkmę ir tokiu būdu neigiami egzistencijos aspektai nusidažo džiugesio spalvomis. Temų įvairovėje ryškiausias klausimas - kaip išgyventi, kaip išmokti džiaugtis gyvenimu.

Romane gausu politinio grotesko, satyros elementų, autorius nevengia absurdo, grubios realybės, nors bendras fonas - poezija, kurioje pasinėręs groteskas ar absurdo elementai atrodo kaip prijaukintos avelės.

Dagilio, šuns ir kiti šešėliai