Manau, šią knygą turėtų perskaityti visos mokytojos. Feridė tikrai gali įkvėpti pasitikėjimo šios profesijos atstovėms, parodyti, kad jos gali šį tą pakeisti mokyklose, kad vaikams mokytojas visgi yra šioks toks autoritetas, nesvarbu, kad to neparodo. Šiek tiek keistai iš pradžių atrodė tai, kad Feridė vis prarasdavo savo gerą reputaciją. Bet greitai suvokiau, kad nieko čia keisto. Visų pirma, knyga ne apie šiuos laikus, o ir papročiai jų visai kitokie. Kaip ir tikėjimas. Galop, juk ji mokė vaikus mažuose miesteliuose, o tokiuose kalbos ima greičiau sklisti, nei spėji kažką padaryti.. Ir nereikia jokios Turkijos, užtenka mūsų Lietuvos...