X karta. Pasakojimai akceleracijos visuomenei

Ar jums kada nors norėjosi viską mesti, pakeisti aplinką, o gal apskritai apversti savo gyvenimą aukštyn kojom? Tokia mintis, ko gero, bent kartą gyvenime šauna kiekvienam jaunam ar vidutinio amžiaus šiuolaikinės visuomenės atstovui, pavargusiam nuo transporto kamščių (juk ir taip ryte paskutinę minutę išlėkėt pro duris, palikę pusiau nugertą kavos puodelį ar paskutinį sumuštinio kąsnį lėkštėje…), nesibaigiančių darbų, suirzusių klientų skambučių, nepatenkintų namiškių balsų, priekaištaujančių, kad ir vėl skyrei jiems per mažai dėmesio...Nebepakėlę „nesveikų pastatų sindromo“ ir kitų tuščio, sekinančio, beverčio ir beprasmio japių gyvenimo vargų, jie metė gerai apmokamus, bet džiaugsmo neteikiančius darbus ir atsikraustė gyventi į dykumą. Jie gyvena sau, paprastai, kukliai, nevarginami pernelyg ankstyvų vidurio amžiaus krizių, užsiimdami atsitiktiniais darbais ir kalbėdamiesi. Apie gyvenimą, jo prasmę, žmones, pasaulį, kuris aplink juos ir toliau griūva...