Praėjo šimtas metų po rašytojo mirties, o jo personažai tebegyvi: Jaltos pajūriu tebevaikšto ponia su šuniuku, baltu špicu - tik, deja, niekas nebepamena jo vardo; prie lango į gatvę tebesėdi meilioji Širdelė, daili, putni, traukianti praeivių žvilgsnius; tebešlepsi kaliošais po miestą, baugindamas gyventojus, žmogus futliare; plonu balseliu tebedainuoja Lipa, palaidojusi pavydžios pikčiurnos brolienės nuplikytą kūdikį... Knygoje pateikiami autoriaus brandžiausio kūrybos laikotarpio apsakymai irdvi apysakos: "Sodžiaus žmonės" ir "Dauboje".