Atsiverk į mane

Kasdieninio gyvenimo nepakanka dvasios pilnatvei, -tokia nuojauta tvinksi kiekviename V.Čepliausko eilėraštyje. Kas turi įvykti, kad suvoktume, jog įprastumas gali sutviskėti stebuklo užuominomis, o medis, tiesiantis vakaro šešėlius, gali būti nulietas iš Paukščių tako sidabro? Kas, jei ne poezija, suteikia mums galimybę pažinti bent dalį savo sielos anksčiau, nei ant mūsų veidų atguls dausų atošvaistės? Šių kūrybinių galių patikrinimas priartėja prie paslaptingiausio pažinimo būdo, kurį J.Brodskis vadina apreiškimu. Robertas Keturakis.
Antroji Vytauto Čepliausko eilėraščių knyga (pirmoji "Įklimpęs laikas", 1993 m.) atspindi autoriaus materialios ir dvasinės patirties atodangos. Joms išreikšti pasitelkiami įvairūs žanrai bei formos, tame tarpe ir šiuolaikinėje poezijoje retai pasitaikantis sonetų vainikas.