Trisdešimt šešerių metų Elizos gyvenimas sustojo, kai sprogus bombai žuvo jos mylimas žmogus, o ji pati tapo spengiančios tylos įkaite. Nuo to laiko ji gyvena savo minčių pasaulyje, prižiūrima budriosios slaugės Ivetės. Paralyžiuota, neregė, bet tvirtai pasiryžusi įrodyti, kad ji gyva, kad girdi ir suvokia informaciją, kurią skleidžia išorinis pasaulis. O ją supančiame pasaulyje glūdi nemažai paslapčių...
Vieną dieną prie Elizos, lūkuriuojančios savo slaugės, prieina Viržini, septynmetė mergaitė, ir papasakoja nerimą keliančių dalykų apie vaikų, tarp jų ir savo brolio, nužudymus. „Tai Mirties miško darbas“, – patikslina mergaitė. O mirtis, žinome, labai nemėgsta dykinėti... Kraupūs įvykiai netrukus tai pavirtina. Keistuolis komisaras Isaras, kuriam pavesta vykdyti tyrimą, greitai įsitikina, kad Eliza žino gerokai daugiau, nei gali perduoti ženklais. Su kiekviena diena Eliza vis labiau įsipainioja į šiurpių nusikaltimų bylą ir galiausiai pati imasi ją narplioti, nes Mirtis iš miško pradeda klaidžiot ir aplink jos namus...