Knygoje autorė, kaip jai įprasta, jautriai ir giliai analizuoja Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės gyvenimą ir kūrybą. Per šios asmenybės kūrybą, laiškus, etinių ir estetinių pasirinkimų kryžkeles V. Daujotytė eina, jos pačios žodžiais tariant, „sielos tyrimo keliu“. Atskleidžiama bendro gyvenimo su Mikalojumi Konstantinu Čiurlioniu likiminė svarba, apžvelgiamas Sofijos santykis su jos šeimos nariais, kultūrai reikšmingais amžininkais, lietuviškąja literatūros tradicija ‒ aprėpiamos visos šios asmenybės veiklos sritys.

Sofija