Žmogus ieško prasmės

V. E. Franklio pusiau memuarinė, pusiau analitinė knyga “Žmogus ieško
prasmės” yra, turbūt, viena iš įspūdingiausių ir įžvalgiausių mano skaitytų tokio tipo kūrinių (apie koncentracijos stovyklas). Jau pirmomis minutėmis paėmus iš pažiūros ploną knygutę, bet neapsakomai pilną savo turiniu, ir
vartant ją, į akis krinta unikali kūrinio struktūra: knyga sukomponuota iš
dviejų dalių, kurių pirmojoje “Vis vien gyvenimui sakyti TAIP”,
retrospektyviu žvilgsniu piešiama Aušvico (Lenkija) koncentracijos stovykla ir jos gyvenimas. Gyvenimas, kurį teko gyventi ir pačiam autoriui. Šalia to V. E. Franklis kaip gydytojas-logoterapeutas, pagal savo sukurtą sistemą analizuoja ir vertina šios egzistencijos aspektus. Antrojoje knygos dalyje, kuri vadinama “Logoterapijos santrauka”, autorius, kaip pats teigia, skaitytojų prašomas, pateikia logoterapijos kaip mokslo koncepciją, sutrumpindamas ją iki minimumo, bet pakankamai aiškiai, dar kartelį apibrėždamas (nes tai jau padarė pirmojoje dalyje) pagrindinius
logoterapijos tikslus, jos vaidmenį žmogaus gyvenime.