Harunobu und die Kunstler Seiner Zeit

Japonų dailinko Suzuki Harunobu ir jo amžininkų darbai (1725 – 1770).Medžio raižiniai, kuriuos Rytų šalyse išpopuliarino vienuoliai budistai, Japonijoje žinomi jau nuo IX a. Ksilografijos technika naudota dauginant sutras, kitus religinius tekstus. Tačiau savarankiška meno šaka medžio raižyba tapo tik XVII a. Savo reikšme graviūra susilygino su kabuki teatru, arbatos gėrimo ceremonija, ikebana ir kitomis Japonijos kultūros bei meno sritimis.Pirmasis plačiai pripažintas meniškų medžio raižinių meistras buvo Suzuki Harunobu (1725-1770). Trapios, susimąsčiusios, nežemiško grožio moters paveikslas - pagrindinė Harunobu tema. Jo kūryba tapo japonų grafikos klasika. Harunobu naudojo reljefinę spaudą, spausdino jau dviem spalvomis. Nuo 1760 m. jo kūryba tampa sudėtingesnė, joje atsiranda pustoniai ir subtilūs perėjimai nuo šviesių prie tamsių tonų. Visi dailininko darbai - vienos temos variantai, persunkti poetinio liūdesio nuotaikos.