A.Vaičiulaičio vienintelis romanas "Valentina" buvo išleistas 1936m. Šis romanas laimėjo "Sakalo" leidyklos premiją.
"Valentina" - tai subtilios meilės istorija, savo gamtiniu fonu ir impresionistiniu vaizdavimo būdu artimas I.Šeiniaus "Kupreliui". Romane nėra aiškiai apibrėžtos vietos ir laiko. Veiksmo vieta - Kirbynės bažnytkaimis - tai ne geografinė vieta, o tik literatūrinis fonas. Laikotarpio (diktatūrinio rėžimo laikai nepriklausomoje Lietuvoje) bruožai kūrinyje neanalizuojami. Šis atsitraukimas nuo konkrečios vietos ir apibrėžto laiko romane laikytini ne silpnybe, bet psichologinės tikrovės perkėlimu į idealesnę estetinę plotmę. Toji psichologinė tikrovė - pirmosios jaunuolių meilės išsiskleidimas ir jos žuvimas - ir yra tie elementai, dėl kurių "Valentina" nesensta. Romane A.Vaičiulaitis parodo jaunuolių vidaus pasaulio grožį, žavisi Lietuvos gamta.
"Valentina" - tai vienas iškiliausių estetinio realizmo kūrinių lietuvių literatūroje. Jis turi vietą mūsų literatūroje kaip savita tų laikų pasaulinės srovės - modernizmo apraiška.