Rytinis Lietuvos pakraštys, kuriame įsikūrę Švenčionys, nuo seno garsėja įspūdinga, mažai ūkinės veiklos paliesta gamta. Čia žaliuoja antra pagal dydį šalyje Labanoro–Pabradės giria, mėlynuoja šimtai ežerų ir ežerėlių. Iš girių glūdumos atiteka švariausios Lietuvos upės: Peršokšna, Lakaja, Kiauna, Žeimena. Šviesūs ir šilti šilai traukia žmones uogauti, grybauti ar pailsėti prie ramaus ežerėlio.

Knygoje „100 Švenčionijos gamtos perlų“ aprašoma, parodoma šimtas nuostabiausių Švenčionių krašto gamtos vietų. Parinkant aprašomus objektus nesureikšminamas oficialus jų statusas, nes tai kintantis kriterijus. Trumpinys RK gyvūno, augalo ar grybo aprašymo pabaigoje reiškia, kad jis įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą (2007 m. leidimas).

Taip, galbūt yra retesnių, labiau saugotinų paukščių, augalų ar grybų, storesnių ar aukštesnių medžių, tačiau knygoje „100 Švenčionijos gamtos perlų“ rasite atrinkta tai, kas išties įspūdinga, įsimintina, lengvai suvokiama eiliniam skaitytojui, per daug nesigilinančiam į mokslo subtilybes. Neaprašomi visi šiame rajone aptinkamų Lietuvos raudonosios knygos augalų, gyvūnų, grybų. Neišvardijami visi gamtos paminklai. Tam reikėtų gerokai storesnio enciklopedinio leidinio. Pateikiama informacija yra nauja, patikslinta, o kai kurie duomenys dar niekur neskelbti. Daugeliu atvejų autoriai remiasi ne vadovėlinėmis tiesomis, bet savo ilgalaikio darbo miškuose stebėjimais.

Jei išmaniuoju įrenginiu nuskaitysite prie kai kurių šios knygos nuotraukų esantį QR kodą, jos atgis – išvysite trumpą vaizdo siužetą.

Knygoje „100 Švenčionijos gamtos perlų“ informacija pateikta lietuvių ir anglų kalbomis.