Bubnys Vytautas
Saulėtą vasarą
Santrauka: Apysaka "Saulėtą vasarą". Anksti rytą. Pro palapinės angą pasirodo berniuko galva: plaukai susivėlę, užkritę ant kaktos, veidas nugulėtas, o akys dar miego lipinamos. Jis, apžlibintas pakilusios saulės, staiga krestelia galva, patrina akis ir iššoka vienomis glaudėmis basas į rasa spindinčią aikštelės veją. "Tai pūtėm į akį!" - sušnibžda vaikinukas ir keliais žingsniais pripuola prie seno, išpurtusio gluosnio, po kurio nulaužta šaka kadaroja telefono laidu parištas sudilęs traktoriaus plūgo noragas. "Dzan, dzan, dzan", - viena ranka jis daužo geležgaliu noragą, o kita vis dar tebetrina akis. Miegas merkia jas, ir baigta...
