Kartą gyveno toks baisus žynys. Jis padirbo tokį veidrodį, kuriame atsispindėjęs kiekvienas geras ir gražus daiktas pavirsdavo bjauriu, o piktas ir šlykštus rodėsi dar šlykštesnis. Kartą tas veidrodis sudužo ir ištiško į aibes smulkiausių šukelių. Jei tokia šukelė žmogui patenka akin, tas viską mato išvirkščiai arba tik tai, kas negera. Baisiausia, kad ligi šiolei po orą skraido daugybė tokių blogio sėklų ir pykčio dulkelių. Paklausykim, kas nutiko dėl to vieną sykį.

Sniego karalienė: karpinių pasakos