Ežiuk, – prabilo Kiškis, – vieno dalyko tikrai nepamenu. Neprisimenu, kaip pirmą kartą susitikome. O tu?
Ežiukas susimąstė. Ilgai mintijo ir galvojo. Pakandžiojo letenėlę ir pasikasė galvą.
– Ne, Kiški, – galų gale atsakė. – Šito neprisimenu. Rodos, pažįstu tave amžinybę.
Kiškis linktelėjo.
– Ir man taip atrodo, Ežiuk, – pasakė. – Visą amžinybę.
Ežiuko ir Kiškio draugystė – ypatinga. Nors Ežiukas miega dienomis, o Kiškis – naktimis, šaunioji porelė sugeba ne tik padūkti, bet ir prisigalvoti įvairiausių žaidimų, švęsti netikrus gimtadienius ir netgi išsigelbėti nuo potvynio!