Kelionė į žemės centrą

„Kelionė į Žemės centrą“ – trečioji prancūzų mokslinės fantastikos klasiko Žiulio Verno knyga iš „Nepaprastųjų kelionių“ serijos ir iki šiol vienas garsiausių jo romanų. 1864 metais pasirodžiusi knyga žavi tiek jaunuosius, tiek suaugusius skaitytojus, o veikėjų patiriami nepaprasti nuotykiai įkvėpė ne vieną knygos ekranizaciją.


Vokiečių profesorius Otas Lidenbrokas senovinėje knygoje randa paslaptingą raštelį, kuriame islandų alchemikas kažkada užšifravo istoriją apie savo atrastą perėją, vedančią į Žemės centrą. Otas įkalba paauglį sūnėną Akselį leistis į tokią pačią kelionę ir įminti didžiausią mūsų planetos paslaptį. Taigi profesorius Otas ir jo sūnėnas Akselis patraukia į Islandiją ir, pasitelkę į pagalbą gidą Hansą, leidžiasi į ugnikalnį ieškoti slaptosios perėjos.


Reikia pastebėti, kad Oto sūnėnas Akselis yra jaunas ir visiškai nenusiteikęs šiai kelionei, kuri, jo įsitikinimu, juos visus pražudys. Jis nusiteikęs pesimistiškai ir visiškai netrokšta dėdės žadamų nuotykių. Žiulis Vernas kūrė būtent tokį Akselio portretą, bandydamas atskleisti tuo metu itin aktualų mokslo ir tikėjimo supriešinimą. Vienas iš pagrindinių rašytojo tikslų kuriant „Nepaprastųjų kelionių“ seriją buvo padaryti mokslą prieinamą ir suprantamą vaikams ir paaugliams.

Nepaisant Akselio pesimizmo, keliautojai aptinka perėją ir tuomet prasideda nuotykių, pavojų ir atradimų kupina odisėja po Žemės centrą. Milžiniški grybai, povandeniniai vandenynai, audros, pleziozaurai, ichtiozaurai, mastodontai – tai tik keletas neįtikėtinų senovinių paslapčių, su kuriomis susiduria keliautojai.

Ar pavyks trijulei sėkmingai grįžti į šį pasaulį? Kokie pavojai tyko ten, kur labai retai įžengia žmogaus koja? Ką naujo jiems pavyks išsiaiškinti apie žmonijos praeitį? Ar pavyks susitikti su tos praeities liudininkais?


Nors daugelis Žiulio Verno idėjų apie tai, kaip atrodo Žemės vidus, buvo paneigtos mokslo, tačiau ši istorija vis dar traukia skaitytojus kaip puikus mokslinės fantastikos romanas, pasakojantis apie Žemės ir žmonijos praeitį.


Šis romanas pirmiausia buvo ekranizuotas Amerikoje 1959 metais, režisieriaus Henrio Levino. Vėliau, 1976 m., filmą pagal šią knygą sukūrė ispanų režisierius Chuanas Pikeras Simonas. 1999 metais JAV buvo sukurtas televizinis filmas, o 2008 metais JAV režisierius Erikas Brevigas pagal knygą sukūrė 3D filmą.


Žiulis Vernas (Jules Verne, 1828–1905) – prancūzų rašytojas, mokslinės fantastikos žanro pradininkas, kartu su Dž. Velsu laikomas mokslinės fantastikos tėvu. Žymiausios knygos: „Kelionė į Žemės centrą“, „Nuo Žemės į Mėnulį“, „20000 mylių po vandeniu“, „Aplink pasaulį per 80 dienų“.

Savo kūriniuose Ž. Vernas sujungė mokslą ir išradimus su nuotykiais. Vernas rašė apie keliones ore bei kosmose ir povandenines keliones dar gerokai prieš joms tampant realybe. Tikra raketa buvo išrasta tik po 100 metų, kai Ž. Vernas aprašė kosminį laivą. Pirmasis elektrinis povandeninis laivas, pastatytas 1886 m., buvo pavadintas Nautiliumi, Žiulio Verno herojaus garbei. Žiulis Vernas iš viso sukūrė 65 romanus, apie 20 pasakojimų ir esė, 30 pjesių, keletą geografinių darbų, taip pat operos libretų.