„Kaukas Gugis ir Kerų karas“ – pasakojimas apie tą laiką, kai ūgteli, ir ant tavo pečių užgriūva atsakomybė: už save, už šeimą, už gentį. Ir pasaulis tampa nebe juodai – baltai paprastas, mįslės pasunkėja. Tenka sukąsti dantis, išmokti kautis, pasirinkti. O širdis tempia į vieną pusę, sąžinė – į kitą, būtinybė – į trečią. Ir kaip neprasmegti pelkėje, nekartoti kitų klaidų, nesukelti karo? (Ir kaip perbristi pelkę, ištaisyti klaidas, išvengti karo?)