Brolių Jono ir Adolfo Mekų pasakų rinkinys „Knyga apie karalius ir žmones“ parašytas ir pirmą kartą išleistas dar 1947-aisiais. Šiuo metu Lietuvoje originalios laidos egzempliorių yra išlikę vos kelios dešimtys – knyga tapusi bibliografine retenybe.
Šį kartą pasakos išleistos taip, kaip 1947 metais buvo sumanyta pačių autorių – su Leono Adamkevičiaus-Lėto originaliomis iliustracijomis, kurių pokariu dėl sunkių materialinių sąlygų publikuoti nebuvo galimybių. Vėliau iliustracijų originalai buvo pamesti ir tik praėjusiais metais Niujorke pavyko rasti šių iliustracijų originalus, kurie dabar panaudoti leidžiant pasakų rinkinį.

„Knyga apie karalius ir žmones“ ir prieš daugiau nei pusę amžiaus, ir dabar stebina drąsa savitai interpretuoti folklorinės pasakos tradiciją, atsiveriant Vakarų literatūroje jau kelis šimtus metų gyvuojančio literatūrinės pasakos žanro patirtims. Brolių Mekų pasakos iš tuometinių ir dabartinių lietuvių literatūrinių pasakų labiausiai išsiskiria netikėta veikėjų charakterių traktuote ir minimalistine forma, todėl yra skirtos ne tik vaikams, o visai plačiajai visuomenei.