Gregory Hughes (Gregoris Hjuzas) – Liverpulyje gimęs padūkėlis, paauglystėje išmestas iš jėzuitų mokyklos, jaunystėje keliavo po pasaulį ir dirbo įvairiausius darbus: indų plovėjo, mėsainių pardavėjo ir net naro. Taigi, G. Hughes tikrai pažįsta gyvenimą. Dabar jis gyvena Los Andžele (JAV) ir rašo knygas. Pirmąją knygą „Nukabinčiau mėnulį“ autorius rašė prisimindamas pašėlusius metus, praleistus Kanadoje ir Niujorke, – ir ji iš karto patiko visiems, kas nemėgsta saldžių paaugliškų istorijų.
Jei tau 10–14 metų ir tu žinai, kad gyvenimas ne visuomet minkštas ir švelnus kaip pliušinis meškiukas,
jei kartais nori spjauti į visus ir iškeliauti ten, kur niekas tavęs nerastų,
jei turi humoro jausmą, nesusigūži, kai tave įžeidžia, ir trokšti tikrų nuotykių,
susipažink su Žiurke.
Tai mėgstanti šokius ir futbolą, įžūli ir nieko nebijanti dešimtmetė iš Vinipego – mažo miestelio nesibaigiančiose Kanados lygumose. Bet ji išskirtinė – kartais jaučia, kas nutiks. Ir dar – kartais ją ištinka priepuoliai.
Susipažink ir su jos vyresniuoju broliu Bobu – Žiurkės gynėju ir saugotoju.
Mirus tėčiui, Žiurkė nusprendžia keliauti į Niujorką pas dėdę. Bobui belieka sekti iš paskos ir tikėtis, kad Niujorke jų laukia naujas, geresnis gyvenimas. Tačiau nusigavę atranda tik didmiesčio džiungles, kuriose knibžda reperių, bastūnų, valkatų. Ir kaip rasti dėdę, jeigu apie jį nežinai beveik nieko, tik tai, kad jis – vienas didžiausių narkotikų prekeivių visame mieste?
„Nukabinčiau mėnulį“ – istorija, kurią skaitant norisi juoktis net tada, kai reikėtų verkti.

Aš mačiau – Žiurkei, dievinančiai nuotykius, tokia bastūniška kelionė į Niujorką buvo prie širdies.

– Koks skirtumas, aš išprotėjusi ar ne, – pasakė ji. – Svarbiausia, kad esu laiminga. Verčiau būsiu laiminga ir trenkta negu trenkta ir nelaiminga.