Knygoje nagrinėjami XX a. antrojoje pusėje Pietryčių Lietuvoje vykę etniniai procesai, jų istorinės, socialinės bei politinės ištakos ir prielaidos. Daug dėmesio skiriama kalbininkų, sociologų, etnologų netirtai to laikotarpio natūraliajai etninei asimiliacijai, stengiamasi parodyti, kaip prie regiono etnodemografinio ir etnokultūrinio veido kitimo prisidėjo šeima. Kartu siekiama atskleisti, kokią įtaką natūraliajai asimiliacijai darė sovietų valdžios vykdyta regiono gyventojų rusifikacija ir polonizacija. Glaustai aptariamos atkūrus Lietuvos valstybę Pietryčių Lietuvoje ėmusios ryškėti etninių procesų tendencijos bei įvairių tautybių gyventojų vidinės konsolidacijos, kultūrinės ir pilietinės integracijos į Lietuvos visuomenę reiškiniai.