Teisės teorija

Nė viena Lietuvos teisės mokslo sritis šiandien taip nestokoja teisės literatūros ir mokslinio įdirbio kaip teisės teorija. Praktiškai iki šiol Lietuvos jurisprudencijoje ir pozityviojoje teisėje vyravo etatistinė teisės samprata, teise laikiusi bet kokį valdžios imperatyvą, paverstą privalomo elgesio taisykle. Pasikeitus vertybių sistemai ir atsiradus kitokios teisės sampratos poreikiui, pirmiausia tenka kildinti teisę ne tiek iš valstybės valios, kiek iš visuomenės vertybių, kurios būtų privalomos ir įstatymų leidėjui. Todėl teisės teorijoje, autoriaus teigimu, dera ne tik išdėstyti šiuolaikinę teisės sampratą, bet ir jos pagrindu iš naujo įvertinti ligšiolinę šios srities patirtį, atskirti tai, kas gyvastinga, nuo to, kas atgyvenę, įveikti tą jurisprudencijos klodą, kuris buvo tiesiogiai susijęs su totalitariniu režimu ir efemeriška jo teisės samprata. Knygoje nesistengiama vengti problemiškų dalykų, manant, kad sąlytis su problemomis suteikia galimybę studijuoti gyvą teisės mokslą. Orientuojamasi ne vien į pirmo kurso studento teisininko kvalifikacijos poreikius, bet ir į aukštesnių kursų studentiją ir apskritai teisininkus, kurie teisės teorijoje galbūt ieško paramos spręsdami šakinių teisės mokslų problemas. Knygoje autorius siekia pateikti ir savo požiūrį, pirmiausiai grįsdamas visą teisės teorijos kursą dviem pagrindinėmis idėjomis: teisės kaip proceso (trijų teisinės būties lygmenų) ir teisės kaip subjektinių teisių ir pareigų vienovės. Pirmąja siekta užtikrinti kurso struktūros, o antrąja - konceptualų (vertybinį, metodologinį) turinio vientisumą.