Elektroninių paslaugų įgyvendinimo sprendimai

Monografijoje nagrinėjamos elektroninių paslaugų plėtros tendencijos, apžvelgiamos įvairios temos - nuo paprastųjų e. paslaugų infrastruktūros kūrimo iki sudėtingų išmaniųjų paslaugų technologinių sprendimų.

Kuriant šiuolaikines dirbtinio intelekto sistemas svarbu, kad jos būtų naudingos vartotojams ir pritaikomos kintančiai aplinkai. Ypač daug dėmesio skiriama išmaniųjų paslaugų kūrimui ir vartotojų įpročių analizei, gyventojų gebėjimams įsisavinti teikiamas paslaugas. Svarbu, kad išmaniosios sistemos leistų daugelį paslaugų valdyti automatiškai, pritaikant jas konkretiems poreikiams. Viena iš tokių sistemų kūrimo sričių - adaptuotosios paslaugos ir nuolat kintantis jų pateikimas. Taip pat aktualu mažinti išteklių sąnaudas, teikti paslaugas tiesioginės kreipties režimu ir reikiamu laiku, kartu siekiant paslaugų kokybės ir kuo mažesnės paklaidų rizikos. Dirbtinio intelekto sistemose, adekvačiai įvertinant paklausą ir gebėjimus valdyti paslaugų teikimo procesus, siūlomos įvairias dalykines sritis siejančios kompiuterinės technologijos. Tai mokslai, susiję su biomedicina, psichologija, kompiuterių inžinerija, lingvistika ir kt.

Knygoje nagrinėjamos galimybės kurti adaptyvias sistemas, kurios pagal tam tikras duomenų reikšmes geba keisti aplinkos sąlygas. Šių sistemų valdymas grindžiamas energijos sąnaudų mažinimu, paslaugų elektroninėje erdvėje plėtra ir jų vartojimo skatinimu.

Intelektualiosios aplinkos kūrimo srityje vykdoma nemažai projektų, kurių tikslas - pasiūlyti daugiau architektūrinių elektroninių prietaisų sujungimo į bendrą visumą sprendimų. Tarpinė programinė įranga, susiejanti įvairialypius fizinius įrenginius belaidžio tinklo sąlygomis, padeda sukurti patogias įrenginių valdymo paslaugas, o įterptinių sistemų (jutiklių, mikrovaldiklių) integravimas užtikrina veiksmingesnį intelektualiųjų paslaugų teikimą.

Knygoje aprašyta keletas adaptyvių paslaugų teikimo sistemų, kurios leidžia teikti e. paslaugas numatant asistuojančių (pagalbinių) įrenginių valdymo scenarijus pagal susidariusias aplinkos situacijas ir vartotojų poreikius.

Tolimesnė intelektualiosioms paslaugoms taikomų adaptyviųjų sistemų plėtra teikia įvairiausių vartotojo aplinkos valdymo ir situacijų atpažinimo metodų integravimo galimybių. Vienas iš plačiausiai nagrinėjamų šios probleminės srities pavyzdžių - tai uždaros būsto aplinkos komforto valdymo, kitaip tariant, išmaniojo būsto, sistemos, gebančios keisti tam tikras aplinkos savybes, nuo kurių priklauso žmogaus gerovė.

Informacinės technologijos ypač svarbios valdžios institucijoms, nes teikia naujų galimybių gerinti darbo kokybę ir produktyvumą, didinti valdymo veiksmingumą. Galimi pokyčiai tokie dideli, kad galima kalbėti apie iš esmės naują valdžios įgyvendinimo būdą -vadinamąją elektroninę valdžią. E. valdžios kūrimo idėja neatsiejama nuo daugelyje šalių įgyvendinamų pastangų modernizuoti viešąjį sektorių. Kitaip tariant, e. valdžia - tai valstybės ir savivaldos institucijų reguliuojamas visuomenės santykių plėtros reiškinys, kurio tikslas - didinti vykdomosios valdžios sprendimų priėmimo skaidrumą, teikti visuomenei, verslo subjektams ir institucijoms kokybiškas viešąsias paslaugas ir informaciją naudojantis informacinių technologijų teikiamomis galimybėmis.

Mintis, kad informacinės technologijos gali pakeisti viešąjį valdymą, pagrįsta idealaus e. valdžios mechanizmo prielaidomis. Atliekant mokslinius tyrimus įžvelgiama tobulesnio e. valdžios modelio bruožų, įgyjamų tinkamai pasirenkant ir diegiant šiuolaikines technologijas bei mokant valstybės tarnautojus taikyti tų technologijų galimybes.

Tobulėjant IT, daugėja ir šių technologijų vartotojų, taigi ir gyventojų, besinaudojančių viešosiomis e. paslaugomis. Neabejotina, kad naujos technologijos valdžios institucijoms teiks dar daugiau galimybių, kurioms užtikrinti savo ruožtu reikės veiksmingesnių e. saugos priemonių. Taigi e. valdžios procesų įgyvendinimo scenarijai numato ir grėsmes elektroninės erdvės saugumui.

Įgyvendinant e. valdžios projektus Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos Sąjungos (toliau - ir ES) šalimis, ne visi projektai pasiekia numatytus tikslus aukščiausiu lygmeniu (Eurostat, 2014). IT projektams skiriama vis daugiau lėšų, o procedūros ir modeliai, kurie turėtų teikti apčiuopiamą naudą, nėra pakankamai standartizuoti ir neaprėpia visos pasikeitusios kompiuterizuotos veiklos apimčių. Svarbi tos veiklos paskirtis yra, pavyzdžiui, teikti teisinę informaciją internetu taikant klientų poreikius atitinkančius ieškos įrankius. Įdiegtos informacinės sistemos ir jose sukauptų duomenų kokybė galėtų būtų vertinama pasitelkus intelektualiąsias informacines sistemas.

Administravimo krūvio įvertinimas ir mažinimas Lietuvoje ir Europos Sąjungoje taip pat yra svarbi problema, dėl to aktyviai kuriamos informacinės sistemos viešosioms e. paslaugoms teikti. Svarbu numatyti administracinio krūvio įvertinimo galimybes ir naudingai taikyti išlaidų mažinimo modelius. Didėjant visuomenės sąmoningumui tapo akivaizdu, kad organizacijos privalo atsiskaityti už naudojimąsi viešaisiais ištekliais, todėl turi būti organizuotas efektyvus atskaitomybės procesas, o teisingą finansinių ir veiklos rezultatų pateikimą reikia užtikrinti nuosekliai taikant tinkamus apskaitos standartus.