Barack‘os Obamos autobiografiją „Mano tėvo svajonės: mano šeimos istorija“

Autobiografinės knygos suteikia galimybę paprastiems gyventojams sužinoti tikrąsias žymiausių ir protingiausių pasaulyje žmonių mintis ir bei akies krašteliu pamatyti jų gyvenimus iš arti. Tai yra nuostabu.

Skaitant 44-ojo Amerikos prezidento Barack‘os Obamos autobiografiją „Mano tėvo svajonės: mano šeimos istorija“ suvoki, jog jis – toks pats žmogus kaip ir mes visi, turintis tas pačias mintis, dvejones, baimes ir apmąstymus. Vieni pagrindiniai knygoje aprašomi vyro klausimai yra: kas aš esu? Kuo galiu būti naudingas visuomenei? Kokios yra tikrosios mano šaknys? Kuriam pasauliui aš priklausau?

Šiuos ir panašius apsvarstymus augdami išgyvena žmonės, kuomet ištrunka iš saugaus vaikystės burbulo ir juos pasitinka realus ir negailestingas gyvenimas.

„Mano tėvo svajonės“ yra knyga, kuri išsamiai paaiškina, kas yra Obama.  Nupasakotos jo stipriosios ir silpnosios pusės, dėl kurių juo žavisi daugelis ar bijo oponentai. Tai nepaprastai atvirtas jauno žmogaus, kuris susiduria su dideliais tapatybės klausimais, portretas.

Pasirodo, Barack‘as Obama šią knygą, ar bent jau pirminį jos variantą rašė, kai jam buvo 33 metai. Iš pradžių knyga turėjo būti daugiau apie juodaodžių rasę, visuomenines problemas ir politiką, įterpiant vieną kitą asmeninę istoriją. Tačiau rašant, ji keitėsi ir temos darėsi vis asmeniškesnės, kol galų gale knyga virto tikra autobiografija.

 Barack‘os Obamos vaikystė ir paaugliškas maištas, vartojant alkoholį ir narkotikus

 Būdamas juodaodžio afrikiečio tėvo iš Kenijos ir baltos amerikietės motinos iš Kanzaso sūnus, jaunasis Obama net nenutuokė su kokiais egzistenciniais ir tapatybės klausimais jam teks susidurti visuomenėje, kuri dar tik mokosi priimti juodaodžius kaip sau lygius.

Obamos tėvas buvo kilęs iš luo genties. Jis augo ganydamas ožkas, tačiau buvo gabus mokslams. Todėl jį išsiuntė kaip geriausią studentą į universitetą Jungtinėse Valstijose. Būsimojo Amerikos prezidento tėvas buvo pirmasis afrikietis, studijavęs Havajų universitete. Būtent čia jis ir sutiko drovią 18 metų amerikietę. Jaunuoliai pamilo vienas kitą ir netrukus susituokė. B. Obamos seneliai, mamos tėvai, į žentą reagavo santūriai. Juos žavėjo didelis vyro intelektas. 1961 metais rugpjūčio 4 dieną porai gimė Barack‘as Obama, kuriam buvo suteiktas tėvo vardas, reiškiantis „palaimintas“.

Berniukas savo tėvo beveik nepažinojo, mat šis išvyko atgal į Afriką, kai jam tebuvo 2 metukai ir grįžo jo aplankyti tik kartą, kuomet Barack‘ui buvo 12 metų. Jo mamai susituokus antrą kartą su vyru iš Indonezijos, visi išvyko gyventi į Džakartą. Tuo metu Obamai buvo šešeri metukai. Indonezijoje jo mama susilaukė dukros Majos (beje, Obama iš tėvo puses turi dar 6 brolius ir 1 seserį bei iš mamos puses seserį Mają).

Po ketverių metų gyvenimo Džakartoje motina išsiuntė Barack‘ą atgal Į Havajus pas savo tėvus, nes įstengė išleisti jį į mokslus prestižinėje Havajų mokykloje. Po metų išsiskyrusi su Obamos patėviu, į Havajus grįžo ir Obamos mama su jo sesute.

Šeima gana sunkiai gyveno butuke, versdamiesi tik iš mamos gautos stipendijos (ji įstojo studijuoti antropologijos magistrantūroje). Kartais berniukas nugirsdavo, kai jo draugai esant pas jų svečiuose lepteldavo, jog jų šaldytuve nėra maisto ar namai ne patys tvarkingiausi, tačiau moteris viena augino vaikus ir vertėsi kaip galėjo, ir kaip mokėjo.

Kadangi jo mama buvo baltaodė, o tėvas juodaodis, Barack‘as nuo paauglystės blaškėsi tarp dviejų pasaulių – „baltųjų“ ir „juodųjų“. Jis norėjo tikėti, jog vieną dieną šie pasauliai susilies, tačiau iki tam nutinkant jam reikėjo pereiti visą potyrių ir sunkumų odisėją, kupiną daug prieštaringų emocijų.

Vyras knygoje gana atvirai pasakoja savo nuklydimus. Siekdamas pabėgti nuo ramybės neduodančių minčių apie žmonių požiūrį ir elgesį prieš juodaodžius, Barack‘as paauglystėje vartojo narkotikus ir alkoholį. Vaikinas ieškojo savęs, svarstė kas jis yra ir kuo gali tapti. B. Obama jautė neturįs savo vietos, apsimesdavo kažkuo, kuo nebuvo, bijojo būti pasmerktas ir baltųjų, ir juodųjų.

 Savo identiteto atradimas ir pirmieji darbai visuomeninėje veikloje

Barack‘o Obamos tapatybė pradėjo kurtis Los Andželo universitete. Jis panoro suvokti savo rasę ir atrasti tikrąjį balsą. Jei anksčiau žmonėms jis prisistatydavo kaip „Baris“ ir kiek gėdijosi savų šaknų, tai universitete jaunuolis jau drąsiai prašydavo visų vadinti jį pilnu vardu ir su pasididžiavimu aiškindavo vardo kilmę.

Vėliau B. Obama tęsė politikos mokslus Niujorke. Ten gavo gerai apmokamą darbą, tačiau jautė, jog jo kelias yra padėti žmonėms. Darbą metė ir jau po pusmečio iš puikiai gyvenančio jaunuolio, tapo pinigų neturinčiu vyru, kuris valgė sriubą iš skardinės.

Būsimasis Amerikos lyderis siekė dirbti bendruomenių organizatoriumi ir būti arčiau gatvių. Jis įsidarbino organizacijoje Harleme, kur bandė įtikinti studentus kaip svarbu perrinkti šiukšles. Darbai ėjosi prastai. Gyvenimas Niujorke jaunuoliui tapo tikru išbandymu.

Vėliau knygoje aprašoma kaip jis gavo darbo pasiūlymą iš bičiulio Čikagoje. Jo draugas Martis buvo pradėjęs gamybos išsaugojimo kampaniją ir ieškojo padėjėjo. Ilgai nesvarstęs Obama sutiko su juo dirbti ir išsikėlė gyventi į Čikagą. Ten jis susibendravo su sunkiai gyvenančiais bendruomenes žmonėmis bei aktyvistais. Iš pradžių jis nenorėjo atsiverti ir pasakoti apie save, tačiau su laiku, įsikalbėdamas su sunkiai gyvenančiais juodaodžiais, atrado bendrų taškų ir patirčių. Kitų žmonių liūdnos istorijos leido B. Obamai pajausti jo paties vietą pasaulyje ir surasti savo tikslą. Galimai, treji metai, praleisti dirbant šį darbą suformavo naują pasaulėžiūrą ir lėmė jo, kaip būsimojo politiko sėkmę.

Gana didelė knygos „Mano tėvo svajonės“ dalis, buvo skirta aprašyti jo, kaip bendruomenės organizatoriaus darbui ir žmonių, su kuriais jis susidūrė aprašymui. Galbūt tam buvo skirta per daug knygos puslapių, galbūt tam tikri pasakojimai apie kitus žmones buvo per daug ištęsti ir juos vietomis darėsi sunku skaityti, tačiau, matyt, būsimajam Amerikos prezidentui šis jo gyvenimo tarpsnis buvo nepaprastai svarbus, todėl jis norėjo tam skirti ypatingą dėmesį knygoje.

Toliau B. Obama aprašo kaip bandydamas Čikagą padaryti geresne vieta gyventi, jis galiausiai pateikė prašymą studijuoti Harvarde ir išvyko ten mokytis. Prieš tai vyras dar nukeliavo į Keniją geriau pažinti savo brolių ir seserį bei tuo pačiu geriau pažinti save. Būtent gimtinėje jis galutinai suprato tėvo gyvenimo tiesą ir pajuto pusiausvyrą tarp savo dviejų rasių pasaulių.

 Knygos „Mano tėvo svajonės“ trumpas apibendrinimas ir kodėl verta ją skaityti

Kartais gyvenime nutinka, jog tėvai, kurie neaugino savo vaikų, padaro jiems milžinišką įtaką ir tampa vieni svarbiausių pasaulyje. Panašiai nutiko ir Barack‘ai Obama. Jo pirmos autobiografijos knygos pavadinimas įrodo, koks svarbus jam buvo tėvas, kuris beveik nefigūravo jo gyvenime. Tik pasakojimai iš senelių ir mamos, o vėliau ir savo brolių ir sesers, leido žymiajam politikui suprasti koks buvo jo tėvas. Buvęs Amerikos prezidentas jį matė tik kartą, kai jam buvo 12 metų. Planuodami antrąjį gyvenime savo susitikimą, Barack‘os tėvas žuvo automobilio avarijoje. Tuo metu O. Obamai buvo 21-eri.

„Mano tėvo svajonės“ autobiografijos knygoje vyras daug dėmesio skiria afrikietiškoms šaknims ir ką iš tikrųjų reiškia būti juodaodžiu amerikiečiu. Tai įdomi analizė apie rasių santykius Amerikoje aštuntajame ir devintajame dešimtmetyje, kuri skaitytojus daug ko išmoko apie to meto juodaodžių sunkų gyvenimą visuomenėje.

Knyga verta dėmesio ne vien dėl nagrinėjamo rasizmo aspektų, tačiau ir dėl galimybės kartu su Amerikos prezidentu keliauti laiko mašina bei suprasti kas suformuoja tokius didžius ir daug pasiekusius žmones kaip Barack‘as Obama.

Žurnalas „Time“ knygą apibūdino kaip „geriausiai parašyta memuarų knyga, kurią kada nors sukūrė Amerikos politikas“. „New York Times“ apibrėžė memuarus kaip  „pačią įtaigiąusią, lyriškiausią ir atviriausią būsimo prezidento parašytą autobiografiją“.