Laimės trokštame visi. Filosofas A. Šopenhaueris tvirtina, kad 9/10 laimės sudaro sveikata. Sveikas valkata už sergantį karalių laimingesnis, tačiau mūsų krašte, nesubrendusiame demokratijai ir kapitalizmui, atsirado gana daug ir kitų priežasčių būti nelaimingam, nors sveikata vis dėlto liko svarbiausia. Jos apsauga (kaip tvirtinama) nuolat tobulinama ir pertvarkoma. Kuriamos naujos programos, mažinami gydytojų etatai, brangsta vaistai, sergantiesiems leidžiama gydytis ligoninėse dešimtį dienų, įkurta Ligonių kasa, kontroliuojanti gydymą ir pasiglemžiant! dalį sveikatos draudimui skirtų lėšų, bet ligonių nemažėja. Girdisi skundų. Jau pradedama ilgėtis prieš dainuojančiąja revoliuciją buvusio nemokamo gydymo. Tie, kurie tarybiniais laikais apsilankydavo kapitalistinėse šalyse, grįžę pasakodavo apie ten matytą rojų: perteklių, pramogas, laisvę, striptizus, turtingas parduotuves, gražius rūbus, prabangius restoranus.

Su tokiomis žiniomis (perspėjančių Markso ir Engelso veikalų niekas nebuvo dorai skaitęs) mus užklupo dainuojančioji revoliucija ir išsvajotoji nepriklausomybė. Tauta (nors pirmojo vado ir įspėta, kad kai kam teks dirbti už valgį, kai kam - visai nedirbti) beveik vieningai balsavo už kapitalistinį rojų, kuris įsiveržė su gausybe prekių, naujais gražiais namais, bajorais, elitinėmis poniomis, striptizais, prostitucija, prekyba moterimis, susiskirstymu į luomus, nedarbu, muštynėmis, alkoholizmu, narkomanija, nusikaltimais ir parsiduodančiais savanaudžiais valdininkais. Įkyri reklama persmelkė eterį ir visų laikraščių puslapius. Gydymas, prieštaraujant Konstitucijai, tapo mokamas du kartus: ligonių kasoms ir gydytojams, mat šiems mažai moka valstybė. Teisėjams mokama daug, bet nemažai jų vis tiek labai daug ima iš teisiamųjų, jeigu tie nori būti išteisinti.

Pakliūti į ligoninę paprastam pagyvenusiam žmogui beveik neįmanoma. Gydytojas pavadintas „paslaugų teikėju". Susirgęs „paslaugų gavėjas" turi ne tiek rūpintis sveikata, kiek budriai stebėti, kad gydytojas dirbtų sąžiningai ir sveikatą „taisytų" taip gerai, kaip batsiuvys batus. Ligonis, nepatenkintas tokiu darbu (arba, jam numirus, giminės), turi kreiptis į teismą, kur skundas bus išnagrinėtas per trejetą metų. Visa tai iki šiol vadinama „pertvarka sergančiųjų naudai", nors tai - kapitalizmas, kur viskas paremta verslu, pinigais, ir pasigailėjimo jokiam žmogui, o tuo labiau - susirgusiajam, nėra ir nebus. Mus gali apginti tik tobuli įstatymai, bet jų nėra.

Tokia sveikatos apsaugos pertvarka bematant priveisė piktžolių: ekstrasensų, burtininkų, bioenergetikų... Įsteigta parapsichologijos akademija, veikia bioenergetikos kursai, kurių vadovai - aferistai, o dėstytojai - regėtojai, žaibų ar mašinų trenkti nelaimėliai, trumpai, dėl nustatytų kvotų, pagydyti psichiatrijos ligoninėse, pradėjo mokyti ir gydyti sergančiuosius. Leidimus gydyti tokiems „saviveiklininkams" be jokio egzamino duodavo Sveikatos apsaugos ministerija ir visų miestų merijos, pamalonintos dovanomis. Ir įvyko stebuklas. Tokiais regėtojais bei girdėtojais, negaudami reikiamos gydytojų pagalbos, apnuodyti nuolat reklamuojamais ir be perstojo vartojamais vaistais, pradėjo tikėti sergantieji. Paaiškėjo, kad burtininko užkalbėtas vanduo ar energija įkrautas popierius gydo geriau už brangius vaistus. Paaiškinti tokį stebuklą galima. Privačių firmų vaistai (tai tvirtina skelbiamos anotacijos) ne tik gydo, bet ir nuodija organizmą, o pradėjus gerti vien tik užkalbėtą vandenį, dar pridėjus didelį pasitikėjimą, kai kurios ligos pasitraukia, nes vanduo ir be užkalbėjimo yra stebuklingas vaistas, o kūno trynimas taip pat visada pagerina kraujotaką.

Mažaraštės kirpėjos burtai apraizgė aukščiausius nepriklausomos Lietuvos pareigūnus. Su gundymais ir pinklėmis prisistatė šėtonas. Psichiškai nesveikų žmonių ir aferistų pradėjo klausyti net Sveikatos apsaugos ministerija, kuriai parūpo įteisinti lyties pakeitimą to trokštantiesiems, tačiau nesiruošiama operuoti kitų psichikos ligonių, kurie jaučiasi ne tuo, kuo yra, nors abi ligos - vienodos kilmės.

Gydytojai, tapę paslaugų teikėjais ir praradę profesijos šventumą, stengiasi išsunkti iš susirgusiojo kuo daugiau naudos, gerindami nepagerinamą sveikatą, kaip batsiuvys taiso popierinius batus. Tai ypač akivaizdu brangiausiais kompensuojamaisiais vaistais gydant ketvirtos stadijos vėžį, nors nuo tokio gydymo ligonis dar greičiau nuvaromas į kapus. Didelė dalis buvusių padorių gydytojų tapo verslininkais, o verslas visada yra klastingas ir savanaudiškas, nes tokia jo prigimtis.

Dainuojančioji revoliucija nudainavo mūsų pasitikėjimą išrinktais vadais ir priimtais įstatymais. Negana to, užgriuvo dar ir seksualinė revoliucija, paleistuvystės pataluose naikinanti jaunimo dorą ir gamtos įskiepytą drovumą, nes nesunaikinus tų gamtos dovanotų jausmų nesiplėtotų sekso verslas.

Šioje knygelėje pasvarstysime apie kapitalistinės santvarkos dėsnius, daugeliui iš mūsų dar nesuprantamus, pakalbėsime, kaip tinkamai suprasti užplūdusią reklamą ir kaip nuo jos gelbėtis. Kaip vertinti vaistus, vitaminus ir maisto papildus. Pakalbėsime apie žmogų nuo jo gimimo iki mirties. Prisiminsime liaudies ir alternatyviosios medicinos laimėjimus, įgimtas, paveldėtas ligas bei polinkį sirgti kai kuriomis iš jų. Pasvarstysime, kaip išsaugoti sveikatą, normalią psichiką, užauginti stiprius, laimingus vaikus ir sulaukti darbingos senatvės."
Gydytoja Filomena Taunytė

9/10 laimės apie fizinę ir psichinę sveikatą