Menas gyventi ( 2 tomas)

Jei lūpos kalba ne iš Dievo pripildytos širdies gausumo, o vienos sau, gali jų sakymas atitikti visus formalius ir pamokslo, ir homilijos žanro reikalavimus, - vis tiek kiekvienam girdinčiajam bus aišku, kad iš burnos byra „tuščios kriauklelės, kuriose jau seniai nieks negyvena” (Justinas Marcinkevičius). Žinoma, Dievo malonei nėra užtvarų, ji moka tuos, kuriems yra reikalinga, susirasti netikėčiausiais kanalais. Tačiau paprastai skelbiamu žodžiu patikima ir jis priimamas, kai vieningai byloja visa kalbančiojo būtybė, kai tai yra tikras pasidalijimas, atsklindantis per paties skelbėjo Dievo ir žmonių meilės patirtį, per jo kasdien išgyvenamą tikėjimą ir viltį.
Informac. GREITESNĖ ir suteikiama judkak@gmail.com Parduodu daug įvairių knygų