Knyga skirta neklasikinėje (A. Schopenhauer, S. Kierkegaard, F. Nietzsche, H. Bergson, K. Jaspers) ir postmodernioje (M. Foucault, G. Deleuze, F. Guattari, J. Derrida) Vakarų filosofijoje išsirutuliojusioms idėjoms aptarti. Didžiausias dėmesys kreipiamas į beprotybės, intuicijos ir meninės pastangos probleminę sampyną, apžvelgiamos sąsajos su kitomis neklasikinio mąstymo orbitoje gravituojančiomis kategorijomis. Taip pat nagrinėjama šio probleminio lauko raida, sklaida ir transformacijos atsižvelgiant į postruktūralistinės tradicijos kontekstus.