Kristaus žodžiai susirinkusios minios ausyse skambėjo kaip kažkas keista ir nauja. Toks mokslas prieštaravo viskam, ką žmonės kada nors buvo girdėję iš kunigų ir rabinų. Jie neišgirdo nieko, kas galėtų patenkinti jų išdidumą ar ambicingas širdis. Tačiau šis naujasis Mokytojas turėjo galią. Jis sugebėjo prikaustyti jų dėmesį. Malonus Dieviškosios meilės kvapas sklido iš jo lūpų kaip gėlės aromatas. Jo žodžiai buvo kaip lietus ant nupjautos lankos, kaip lietus, drėkinantis žemę (Psalmių 72, 6). Visų širdys atsivėrė Jam, o besiklausant Šventoji Dvasia atskleidė prasmę pamokos, kuri skirta visų laikų žmonėms.

Kristaus kalno pamokslas