Krikščioniškojo klausymosi menas

Krikščionis dažnai pasijunta gavęs pagalbininko vaidmenį.Jis kviečiamas išklausyti kito istoriją,prašoma padėti kitam augti santykiuose su žmonėmis ir Viešpačiu.Klausytis kito galima ir susiejus tokiais neoficialiais ryšiais kaip draugystė ar tėvystė,ir užmezgus formalius mokytojo/mokinio,nuodėmklausio/atgailautojo santykius,pagaliau ir per šiais laikais besiplėtojantį dvasinį vadovavimą.
Krikščioniškojo klausymosi menas įgalina krikščionį pagalbininką geriau suprasti ir savo vaidmenį,ir jo tikslus,bei ribas.Autorius aiškiai parodo,kaip daugeriopai mes galime pasitarnauti kitiems,klausydamiesi jų išgyvenimų.Kartu krikščioniškojo klausymosi mene atskleidžiama,kuo aptariamasis klausytojo vaidmuo skiriasi nuo psichologinio konsultanto vaidmens.