Liberalizmo tapatumo problemos

Knygoje kritikuojamos kai kurios silpnosios liberalizmo politinės filosofijos pusės. Liberalai pasiūlė naują, antikos ir viduramžių autoriams nežinomą, žmonių sielų formavimo būdą, pagrįstą ne moralinio charakterio ugdymu, bet socialinių, ekonominių ir politinių problemų sprendimu. Politinis nešališkumas virto abejingumu tam, ką dabartiniai moralės filosofai vadina „dorybių etika“. Suveikė keistas kultūrinis mechanizmas, iškreipęs pradines liberalizmo kūrėjų intencijas. Politiškai laisvas individas pasirinko ne Locke'ą ar Kantą, bet kitas, daug mažesnius reikalavimus keliančias, moralines filosofijas.
„Dorybėms pasitraukus iš piliečių privataus gyvenimo, tai anksčiau ar vėliau atsiliepia politinių institucijų funkcionavimui ir viešojo gyvenimo kokybei. Valdžia negali kištis į piliečių privatų gyvenimą, tačiau tai nereiškia, kad visuomenė turi likti abejinga nepolitinėms bendrojo gėrio formoms. Kultūringų žmonių visuomenei neužtenka vien pagarbos žmogaus teisėms. Jai reikia ir daugybės kitų nepolitinių dorybių – gerumo, artimo meilės, savitvardos, gailestingumo, kuklumo, stropumo, atlaidumo, garbingumo ir atsakomybės už savo poelgius. Nė vienas iš šių dalykų neatsiranda savaime. Moralinių savybių ugdymas yra atskiras didelis bet kurios visuomenės uždavinys.“ (A. Jokubaitis)