Šiame leidinyje, pasak autoriaus, skaitytojai trumpai supažindinami su kino medijos turinio filosofinėmis paradigmomis ir jų kaita nuo klasikinio iki moderniojo kino susiformavimo. Svarstant atskleidžiama, kad kino medija, būdama glaudžiai susijusi su įvairiomis informavimo ir mąstymo formomis, išgyveno evoliucinį progresą. Remiantis G. Deleuze’o kino konceptais, analizuojami vieno garsiausių pasaulyje režisieriaus A. Tarkovskio kūriniai. Susikoncentravus į reikšmingą ženklų kinematografą, siekiama giliau ir iš esmės pažinti autorinio kino kūrybos mįsles.

Formaliai metodinė priemonė suskirstyta į dvi dalis – teorinę („Filosofinės kino medijų paradigmos: nuo klasikinio iki moderniojo kino“) ir praktinę („A. Tarkovskio kinematografija ir filmų analizė“). Šios dalys suskirstytos į aštuonis skyrius ir du poskyrius, kurie išdėstyti nuosekliai, yra susiję ir atitinka studijuojamo dalyko temas. „Taigi teorinėje šios metodinės priemonės dalyje kino medijų fenomenas pristatomas teoriniu lygmeniu, iš esmės fiksuojant jo sankirtą su filosofija, o praktinėje dalyje, analizuojant A. Tarkovskio filmus, parodoma, kaip kinematografija gali būti „atrakinama“ pasitelkiant filosofinę prieigą“, – sako dr. A. Gudauskas.

Mokomoji priemonė „Filosofinė kino filmų prigimtis. Andrejaus Tarkovskio kinematografija“ pirmiausia bus naudinga Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto magistrantūros studijų programos „Analitinė žurnalistika“ studentams ir visiems, kurie analizuoja kino filmus ir stengiasi atskleisti jų prasmę.