Daugiau nei prieš tris šimtmečius Pascalis parašė žodžius: „Abraomo Dievas, Izaoko Dievas ir Jokūbo Dievas, ne filosofų ir išminčių“. Ši jo asmeninių užrašų frazė pavirto sparnuotu posakiu. Matyt, Pascalis žodžiais perteikė dalykus, kuriuose vėlesnės kartos save atpažino ir kurie reikalauja būti nuolatos reflektuojami. 1654-ųjų frazė 1989 m. turi kitą reikšmę, negu anuomet, kai buvo užrašyta. Galime pamėginti atkurti, kaip ji buvo suprantama Pascalio laikais. Toks mėginimas ir daromas šioje knygoje. Tačiau jos paskirtis nebuvo parašyti istorinę studiją apie Pascalį. Pirmasis klausimas buvo, ką jo „mintys“ gali reikšti mums.

Filosofų dievas ir Pascalio dievas