Lietuvių ir prūsų dievai, deivės, dvasios

ios studijos tikslas - remiantis šiuo metu žinoma spausdinta ir rankraštine medžiaga bei jau kitų tyrinėtojų atliktais darbais, susisteminti ir pateikti išsamias prūsų bei lietuvių dievų ir deivių charakteristikas; pasekti lietuvių bei prūsų dievybių demonizavimo, virtimo tautosakiniais personažais procesą; išryškinti šioms dievybėms skirtų apeigų pėdsakus papročiuose, tikėjimuose, tautosakoje; taip pat šių dievybių susiliejimą su krikščioniškąja tradicija; apžvelgti XIX-XX a šioms dievybėms skirtų tyrinėjimų istoriją. Šiame darbe visos dievybės (nepriklausomai nuo to kuriame amžiuje paminėtos ir kam istoriškai priskirtinos) klasifikuojamos pagal funkcijas (pvz.: Miškų ir medžioklės dievybės, Ugnies dievybės ir pan.). Suprantama, toks skirstymas gana sąlygiškas. Mat dėl informacijos stokos kartais tik apytikriai galima nustatyti kurios nors dievybės funkcijas (pvz. Gabartai, Gabvartai, Girstis, Biržulis). Sudėtinga nubrėžti patikimesnę liniją ir tarp žemės, vaisingumo, javų, linų dievybių. Su žemės vaisingumu, javų derlumu tampriai susiję ir turto bei pilnatvės dievybės ir t. t. Kita vertus, skirstymas pagal funkcijas leidžia pažvelgti į chronologiją, į XIII-XX a. pradžioje vykusią lietuvių ir prūsų pasaulėžiūros raidą. Knygoje stengiamasi laikytis daugmaž vienodos schemos: 1) rašytinių šaltinių apžvalga, atkreipiant dėmesį ir į šaltinių pobūdį, t. y. jo parašymo laiką, autorių, galimas kompiliacijas ir t. t.; 2) teonimo etimologija; 3) dievybės funkcijos, ryšiai su kitais baltų ar kitų tautų dievais bei krikščioniškąja tradicija; 4) palitimo arealas. Jei duomenų apie vieną ar kitą dievybę, mitinę būtybę tėra itin mažai, apsiribojama supaprastinta chema: 1) šaltiniai, 2) tyrinėjimai. [Iš leidinio]