Filosofijos traktatų rinktinė

Tomas Akvinietis (1225-1274) – viena solidžiausių scholastikos figūrų. Jis siekė sujungti iki tol dominavusią Augustino filosofinę-teologinę tradiciją su naujai atrastu didžiuoju Filosofu – Aristoteliu. Jis polemizavo tiek su savo kolega Paryžiaus universitete Bonaventūra, tęsusiu augustiniškąją tradiciją, tiek su radikaliom Aristotelio interpretacijom – averoizmu. Tomo Akviniečio pastangas perimti Aristotelio tradiciją garsusis neotomistas Etiennas Gilsonas nusakė taip: „Tai reiškė pirmojo prado, kuris yra „būtis“, revoliuciją metafizinės interpretacijos istorijoje“.

Rinktinę sudaro šie teorinės ir praktinės filosofijos traktatai: „Apie esinį ir esmę“, „Apie pasaulio amžinumą“, „Apie angelus“ ir „Teologijos santrauka“, taip pat „Apie valdžią“, „Apie pirkimą ir pardavimą kreditan“, „Apie ateities spėjimą“. Traktate „Apie esinį ir esmę“ aiškinamos perskyros tarp daikto esmės ir jo egzistavimo, formos ir turinio, galėjimo ir akto, vienu ar kitu pavidalu aptinkamos dar ir šiandieninėje teorinėje filosofijoje. Viduramžių filosofo svarstymus apie pasaulio sukūrimą ar laiko pradžią Plečkaitis siūlo gretinti su šiuolaikine kosmologija – neperžengiamos prarajos tarp jų nėra. Praktinėje filosofijoje Tomas Akvinietis jungia Bažnyčios tėvų krikščionišką komunitarizmą su Aristotelio politine filosofija ir jo vertybių etika, kuri, žinia, šiandien kai kuriems filosofams atrodo vėl aktuali.