„Metus Beatos virtuvėje“ pradėjau rašyti iškart, kai tik buvo išleista pirmoji knyga. Apimta entuziazmo norėjau, kad pastaroji knyga kuo tikroviškiau atspindėtų mano gyvenimo metus. Tai, kuo pati gyvenu, kaip švenčiu ir kuo vaišinu draugus. Ir pavyko štai tokia namų knyga, kurią galima iš už pečiaus išsitraukti ir trečiadienį, ir per Velykas. Kažkada metai man atrodė siaubingai ilgas laikotarpis, dabar jie atrodo trumpi ir konkretūs. Jei „Beatos virtuvėje“ puikuojasi mėgstamiausi mano ir draugų receptai, tai į naująją knygą sugulė tokie pat paprastai pagaminami, bet gal labiau neįprasti receptai, tinkami ir šventėms, ir kasdienai paįvairinti. Knygoje rasite ir mėgstamiausius tėčio šašlykus, ir imbierinius sausainius Kalėdoms. Šita knyga ir jos receptai įsikimba metams į kuprą ir kartu šuoliuoja per žiemą, pavasarį, vasarą ir rudenį. Štai, žiūrėk, du mėnesius ruošiamės Kalėdoms, po to sausį miegame ant „pečiaus“ ar užsirašome į kokį sporto klubą... Praeina dar kiek daugiau nei mėnuo ir jau žiemą iš kiemo reikia varyti, laužą kūrenti, blynus kepti. Netrunka ir pavasariu pakvipti, kiaušinius metas dažyti. Tada ateina vasara, prasideda šaltibarščių ir kepsnių sezonas, o rudenėjant negalime atsidžiaugti daržo ir miško gėrybėmis. O juk kažkur dar turi įsiterpti ir šeimos narių gimtadieniai, ir pasibuvimai su geriausiomis draugėmis.
Knyga suskirstyta į devynis pagrindinius skyrius: Kalėdas, kuriame ir valgomų dovanų idėjos, ir nepamainomi imbieriniai sausainiai, ir dar daugybė užkandžių prieš, ir pokalėdiniam laikotarpiui bei Kalėdų stalui papuošti. Žiemos vakarams paįvairinti skirtas ir Užgavėnių skyrius, kurio blynai jau seniai tapo mūsų šeimos klasika. Toks pats ir skyrius apie Velykas, kuriame apsigyveno nepamainoma mano mėgstamiausių vyniotinių ir kepsnių įvairovė, be kurių, pripažinkime, neįsivaizduojamos ne tik Velykos, bet ir padoresnis šeimos susibėgimas. Į Velykų skyrių taip pat pakliuvo ir taip visų mėgstamo šokoladainio konkurentas – šokoladinis amareto tortas ir triufeliai, ir dar daug visko. Po Velykų, atšilus orams, knygoje populiariausiais turėtų tapti Pikniko skyrius, o (Ne)Eilinio savaitgalio vakaro skyrius privalo tarnauti kiekvieną savaitgalį, kai kas nors pas jus ruošiasi į svečius užgriūti ar tiesiog norite namiškius pamaloninti. Šiame skyriuje – patikrinti ir mėgstami, paprastai ir truputį ypatingi receptai.
Man pačiai labai smagiai rašėsi ir gaminosi patiekalai iš skyriaus, skirto Geriausių draugių vakarėliams, į jį sudėjau vienbalsiai draugių išrinktus receptus – nuo ponioms skirtų užkandėlių su avokadu iki drūtesnėms tetoms tinkamų quesadillų. Nepamiršau ir Gimtadienių su tortais ir žvakutėmis, ir taip savo mėgstamų Joninių, kurioms skirtą skyrių užkariavo šimtas ir du salotų bei mišrainių variantai, be kurių neįsivaizduoju ne tik Joninių, bet ir vasaros. O po vasaros, nespėjus net dulkių nuo knygos nupūsti, jau, žiūrėkite, reikės ieškoti skaniausių vakuotų pomidorų recepto, kuris kartu su kitais guli Derliaus skyriuje. Pomidorus po to dėsite ant Kalėdų stalo ir ratas vėl suksis iš naujo. Taigi knyga – didelė ir įvairi, o receptai lengvai adaptuojami, juk kas pasakė, kad mielinius blynus valgome tik per Užgavėnes?
„Metai Beatos virtuvėje“ – man tokie pat brangūs kaip ir pirmoji knyga. Jei jums patiko pirmoji, tikiu, kad patiks ir ši. Visi sako, kad ji – dar gražesnė, spalvingesnė ir tiršta receptų.