Sužeistieji

Karalių slėnis yra psichiatro darbo laukas. Kiekvienas pacientas yra vienintelis, unikalus, kiekvienas yra karalius – taip besijaučiantis ir taip apie save manantis, taip save pateikiantis ir pristatantis. Laukiantis reveranso ir karališko aptarnavimo. Po karališkąja metafora yra paslėptas žmogiškasis orumas – dvasinis žmogaus stuburas, jo savigarba. Kirtus į šią vietą visada skaudžiai sužeidžiama. Išdraskoma siela, išplėšiama jos dalis – padaromas dvasinis abortas. Tada žmogus užriaumoja, pravirksta ar sustingsta – į ledą, akmenį, kietus šarvus, šypseną nelyg kaukę. Arba numiršta – neišgirdęs tinkamo žodžio ir negavęs sielos palytėjimo tarsi balzamo, nemokėjęs kentėti.