Ši knyga siekia struktūruoti sunkumus, kylančius mėginant iš tikrųjų suprasti žmogų, ypač pradedantiems psichoterapeutams. Tai ne techninis vadovas, o veikiau studija, nagrinėjanti, kaip galime konceptualizuoti žmogaus psichologiją, peržengdami diagnostines kategorijas ir laikydamiesi kelių požiūrio taškų.

Šia knyga apie atvejo konceptualizavimą autorė mėgina išsaugoti atidumą, kuriam didžiulę grėsmę kelia šiandien vyraujantys griežtai statistiniai, išvadomis nesiremiantys ir kategoriniai psichopatologijos ir gydymo modeliai. Nors šie konstruktai reikalingi epidemiologiniams tyrimams ir dokumentavimui, kartu jie atspindi ir didžiulių korporacijų bei valstybinių institucijų interesus, neišvengiamai ignoruojančius kenčiančio žmogaus ilgalaikę gerovę. Milžiniškos sistemos iš esmės abejingos – tą žino bet kuris Rytų Europos gyventojas, – ir šis abejingumas gali būti itin pavojingas, kai kalbame apie emocines ir psichines problemas, turint omeny, koks sudėtingas, nepastovus, o kartais net traumuojantis gali būti gyvenimas globalizacijos eroje.

Psichoanalitinis atvejo formulavimas