Praėjusio šimtmečio septintajame dešimtmetyje, dėka to meto ideologijai, buvome supažindinti su talentingo dano karikatūristo Herlufo Bidstrupo kūryba. Tais laikais Martinas Andersenas-Neskė rašė: „Buržuazija nekenčia Herlufo Bidstrupo už jo aštrią plunksną, tačiau slapta lenkiasi jo menui. Tikrieji socialdemokratai bijo jo kaip ugnies. Juk kažkada jis buvo vienintelė jų sąsaja su progresu ir laisvamaniškumu, ir mokėjo jam milžiniškus honorarus, kad atstovautų jų sąžinę, o jie galėtų ramiai sau miegoti.“