Mumijus - Dievo dovana

Šios sultys - pačios gražiausios kalnų žolelės - mumijaus.
Sako, jos kaip brangakmeniai krinta nuo akmeningų uolų.
Mumijus atnaujina, suteikia kvėpavimą antrą.
Sako, vertingesnio ir geresnio vaisto pasauly nėra.
Sako, dvylika metų devynis kartus pragyvensi.
Sužeistas karžygys skuba ieškoti mumijaus,
Sako, nuojauta veda į kalnus, aukštyn.
Šitą gėrimą, sako, pats Uluktanas žiniuonis pamėgo,
Ir senatvės savajam kely nesutiko bent tūkstantį metų
Ir vėžlys šiam pasauly dėl to šimtus metus gyvena,
Kad auksinę žolelę jis moka surasti.

Šios seniausio Kirgizijos poeto Aalos Tokombajevo eilės skirtos nuo senovės laikų žinomam gydomajam balzamui MUMIJUI - kalnų vaškui, kalnų aliejui, uolų sultims, kalnų kraujui... Apie mumijų sudėta daug legendų, jam priskiriama daugybė stebuklingų savybių, galbūt ne visada pagrįstų, tačiau tokie teiginiai paremti tautų patirtimi, liaudies išmintimi.

Ar egzistuoja "mumijaus paslaptis"? Žinoma!
Ar šis preparatas turi ypatingų gydomųjų savybių? Taip, turi.
Tai rodo faktas, kad daugelį dešimtmečių mumijus kursto žmonių vaizduotę.
Žmogus ir jo pirmtakai per milijonus evoliucijos metų vienaip ar kitaip išbandė visų gamtinių medžiagų poveikį ir seniai atmetė tai, kas neatitiko jo biologijos.
Mumijus nepasidavė laiko išbandymams. Vadinasi, tai tikrai vertinga medžiaga, galinti išgydyti nuo kai kurių ligų.
Kadangi mumijus turi zoomelanoidinių rūgščių, humifikacijos bazę, daug mikroelementų, subalansuotų pagal jų biologinį poveikį žmogui, galima teigti, jog daugelio tyrinėtojų eksperimentuose pasiektus rezultatus įmanoma plačiai pritaikyti oficialiosios medicinos praktikoje, gydant nuo daugelio susirgimų.