Melancholijos erdvės

Apie baimę, nuobodulį ir pažeidžiamumą vakar ir šiandien. *** Pasak autorės, melancholija vienaip ar kitaip paveikė daugelį garsių asmenybių – badu save marinusius Franzą Kafką, Ludwigą Wittgensteiną ir Rainerį Marią Rilke, namuose užsibarikadavusius Søreną Kierkegaardą ir Marcelį Proustą, paniškai traumų bijojusius pianistus Vladimirą Horowitzą ir Glenną Gouldą, nemigos išvargintą Maxą Weberį, savidestrukcinius melancholikus Ianą Curtisą ir Kurtą Cobainą... *** Švedų mokslininkės Karin Johannisson knyga „Melancholijos erdvės. Apie baimę, nuobodį ir pažeidžiamumą vakar ir šiandien“ – tamsiosios žmogaus pusės genezė. Nagrinėdama, kaip keitėsi melancholijos sąvoka skirtingose epochose, kaip kito jos požymiai, autorė daro išvadą, jog melancholija susiranda būtent tokią formą, kokią siūlo laikmetis. Ir toli gražu melancholija nereiškia vien tik rezignacijos ir kančios – autorės pateikiami garsių kūrėjų pavyzdžiai aiškiai liudija, jog tamsa visuomet rinkdavosi kūrybingas asmenybes ir nors kartais stumdavo jas link bedugnės krašto, kartu tapdavo ir pagrindiniu įkvėpimo šaltiniu. Kaip sakė Victoras Hugo, melancholija tai „laimė būti liūdnam.“