Knyga turi ypatingą reikšmę. Šiose paskaitose, skaitytose Vienos universitete 1959–1917 metais, pateikiamas psichoanalitinės koncepcijos branduolys. Pasitelkdamas gausybę palyginimų, anekdotų, ligos istorijų pavyzdžių, žingsnis po žingsnio S. Freudas atskleidžia pagrindinius psichinių – ypač nesąmoningų – reiškinių dėsningumus, remdamasis trimis klasikinėmis psichoanalitinio tyrinėjimo sritimis: riktais, sapnais ir neuroziniais simptomais. Tai iki šiol labiausiai skaitomas psichoanalizės kūrėjo veikalas, svarbus įvadas į S. Freudo mąstymą.