Ryškus viršelis su baisiai išraiškingu išskirtinių bruožų merginos portretu ir akį traukiantis „N-14“ ženklas. Ir kaip, po velnių, šitas daiktas atsirado mano knygų lentynoje? Arba dar geriau, kodėl aš nusprendžiau, kad turiu perskaityti viską, ką pas save turiu prieš einant į biblioteką? Pati nežinau atsakymų į šiuos klausimus, bet taip jau susiklostė, kad perskaičiau „Kas tu, Alibrandi?“. Nuo pradžios iki galo, nes nors dažnai ir norisi kokią knygiūkštę mest šalin, prisiverčiu susikaupti ir perskaityti iki galo. Viltis miršta paskutinė. Ir dar prie viso to, ji durnių motina.