„Žmogus žengia per dabartį užrištomis akimis. Jis gali tik nujausti ir spėlioti, ką išgyvenąs. Tik paskui jam bus nurišta nuo akių skarelė ir jis, žvilgtelėjęs į praeitį, supras, ką nugyvenęs ir kokią tai turėjo prasmę.“ „Juokingos meilės“ – jau ketvirtoji žymaus čekų rašytojo, gyvenančio Prancūzijoje, Milano Kunderos (g.1929) knyga lietuviškai, suteikianti progą palyginti tokius skirtingus forma, nuotaika, fabula jo romanus ir atsidusti: na ir talentas! Ar gali būti banalesnės temos XX a. pabaigos postmoderniojo romano kontekste kaip jaunystė ir meilė? Bet Milanas Kundera – raiškos virtuozas – kasdienes situacijas pakylėja į naujos, ypatingos, „kunderiškos“ literatūrinės kokybės aukštumas. Šįkart autorius imasi žaidimo (jausmais, situacijom) motyvo, o paskirus jo siužetus (meilės istorijas) vienija mistika, mūsų laikais neįmanomas Don Žuanas, juokinga jaunystė. „Ir žaidimas spendžia žmogui spąstus, ir žaidimas yra nelaisvė žaidėjui…“ – yra sakęs M. Kundera. „Juokingose meilėse“ veikėjų pradėti žaidimai dažnai ne tik išsprūsta jiems iš rankų, bet ir sugriauna patys save…