Trumpa lietuvių literatūros istorija (II dalis)

Moksleiviai dabar gauna į rankas antrąją Trumpos lietuvių literatūros istorijos dalį. Literatūros istorijos požiūriu tai labai trumpa kelio atkarpa. Bet juo arčiau į dabartį, tuo daugiau autorių ir kūrinių ji apima. Ne visi jie dar laiko patikrinti, tad iš tikrųjų yra daugiau ne istorijos, bet literatūros kritikos objektas. Užtat skaitytinų tekstų atranka galėtų būti itin laisva. Kai kurie autoriai vadovėlyje įvardijami visų pirma tam, kad būtų atkreiptas dėmesys į vieną ar kitą proceso reiškinį, pavyzdžiui, į moterų prozą paskutiniajame priklausomybės dvidešimtmetyje arba į Lietuvos žydų literatūrą. Nebūtina 12-oje klasėje monografiškai sustoti prie Balio Sruogos, Vinco Mykolaičio-Putino, Salomėjos Nėries — jų kūryba galėjo būti aptarta 11-oje klasėje, siejama su Antrosios Nepriklausomybės (1918—1940) literatūra, kuriai priklauso ir Milžino paunksmė, ir Altorių šešėly, ir Diemedžiu žydėsiu. Antrojoje Istorijos dalyje šie autoriai atsidūrė iš dalies dėl techninių priežasčių, nors yra tam tikra logika pažvelgti į juos, jau užbaigusius savo kelią. Medžiagos paskirstymas 11-oje ir 12-oje klasėse neturėtų būti griežtai fiksuotas. Svarbu, kad atsirastų pakankamai laiko atidžiai įsiskaityti į tuos autorius ir kūrinius, kuriuos būsite pasirinkę.