Monografijoje siekiama ištirti pamatinius romano struktūros aspektus ir aprašyti šiuolaikinę šio žanro būklę. Darbo objektas - įvairūs XX amžiaus romano modeliai, kurie buvo ir yra plėtojami visų pirma lietuvių, taip pat - lenkų, rusų, anglosaksų, vokiečių, prancūzų ir kitų literatūrų. Studijos autorius į pirmąjį planą kelia skaitytojo (adresato) požiūrio tašką ir siekia parodyti romano struktūrą kaip įvairių subjektų veikimo sferą.