Knygoje aptariamas Rytų Prūsijos šviesuomenės tautybinis ir kraštietiškasis patriotizmas, kaip ilgamečio atsparumo asimiliacijai ir literatūros lietuvių kalba ugdymo veiksnys. Literatūrinio ir kultūrinio gyvenimo reiškiniai nuo seniausių laikų iki XX a. pradžios. Procesas siejamas su renesanso, apšvietos, romantizmo, pozityvumo tendencijų kaita.