Rašytojas gali tapti rašytoju tik prieš tai susikūręs tam tikrą viziją, kas yra rašytojas ir ką jis veikia. Tokios apibrėžtys nebūna vien pačių išgalvotos, bet formuojasi atsiremiant į konkrečioje kultūrinėje erdvėje egzistuojančius vaidmens supratimus ar jiems priešinantis. Šioje knygoje kalbama apie tų sampratų variantus XX a. 10-ojo dešimtmečio Lietuvoje. Susitelkiama į socialinius literato profesijos aspektus ir skaitomos pačių rašytojų viešai skelbtos menininko įvaizdžio ir visuomeninio būvio interpretacijos.