M. Ramonienės, G. Notrimaitės ir S. Žuko lietuvių kalbos vadovėlio tikslas
– atskleisti kalbos vartosenos realiame gyvenime ypatumus, kalbos
ir visuomenės santykius, žmogaus ir jo skaitomų bei rašomų tekstų ryšį.
Pagrindinis vadovėlio uždavinys – parodyti kalbos, kaip ypatingos žmonių
komunikacijos priemonės, specifi ką.
Vadovėlį sudarantys tekstai kalba apie šiandienos aktualijas, provokuoja
mąstyti, diskutuoti, rašyti apie save, Lietuvą, pasaulį. Siekdami palengvinti
mokytojų darbą, vadovėlio autoriai naujos temos dėstymą pradeda klausimais,
kurie padeda mokiniui prisiminti, ką ta tema jis jau žino. Vadovėlyje
daug užduočių, ugdančių moksleivių bendradarbiavimo įgūdžius,
komandinio darbo gebėjimus. Didžiausias dėmesys skiriamas individualiam
moksleivio darbui. Atliekant pačias įvairiausias užduotis moksleiviai
skatinami naudotis įvairiais informacijos šaltiniais: taip žinios, gebėjimai bei
įgūdžiai ir nuostatos ugdo integruotą mokinio kompetenciją.
„Šis vadovėlis yra apie ypatingą reiškinį žmogaus gyvenime – apie kalbą.
Ne apie kalbos vidinę sandarą ir taisykles, bet apie tai, kas žmogui
yra kalba, kodėl ir kaip ją vartojame, kaip kalba veikia mus ir mes ją. Čia
mokoma pažinti kalbos ir visuomenės, kalbos kultūros, kalbos ir technologijų,
kalbos ir kasdienio besikeičiančio gyvenimo ryšį, suvokti kalbos
galią, suprasti ir kurti tekstus.“ (Meilutė Ramonienė)