Monografija „Lietuvių kalbos ekspertai Rusijos imperijos tarnyboje“ skirta lingvistinėms Dimitrijaus Kaširino (1812–1896), Zacharijaus Liackio (1836–1899) ir Andriaus Poidėno (1859–1901) Biografijoms. Skaitytojas supažindinamas su valdinių lietuviškų raštų rusiškomis raidėmis rengimu. Po pirmųjų lietuvių kalbos leidinių kirilika, parengtų Stanislovo Mikuckio, Lauryno Ivinskio, Jono Krečinskio, Vilniaus švietimo apygardos administratoriai ekspertais pakvietė Kaširiną (1867), Liackį (1873) ir Poidėną (1895). Jų veikla kontroversiška. Nors Kaširinas ir Liackis lietuviškai buvo tik šiek tiek pramokę, jie rengė bei recenzavo imperijai labiausiai rūpimus lietuviškus kirilikos leidinius – vadovėlius. Knygoje rekonstruojama su Kaširino, Liackio ir Poidėno vardais susijusi keturių paskutiniujų XIX amžiaus dešimtmečių lietuvių kalbos istorijos atkarpa. Prof. habil. dr. Giedrius Subačius dirba Ilinojaus universitete Čikagoje PLB Lituanistikos katedros vedėju ir Lietuvių kalbos institute Vilniuje vyriausiuoju mokslo darbuotoju. Jis yra parašęs kalbos istorijos monografijų (Žemaičių bendrinės kalbos idėjos, 1998; Kalikstas Kasakauskis: Lietuvių bendrinės kalbos konjuktūra, 2001; Upton Sinclair: The Lithuanian Jungle, 2006), parengęs XIX amžiaus rankraštinių lietuvių kalbotyros veikalų kritinių leidimų (Simono Daukanto „Didįjį lenkų–lietuvių kalbų žodyną“, 1–3 t., 1993–1996; Juozapo Čiuldos „Trumpus samprotavimus apie žemaičių kalbos gramatikos taisykles“, 1993; „X.D.K.P.S. gramatiką“, 2001), įsteigė ir redaguoja išorinės kalbos istorijos žurnalą Archivum Lithuanicum (1–12 t., 1999–2010), taip pat paskelbė daug straipsnių iš kalbos istorijos.