Leksikologija

Šioje knygoje pirmiausia bandoma išdėstyti svarbiausias teorines leksikologijos problemas, bet visos jos siejamos su kalbos praktika. Dauguma teorinių teiginių iliustruojami lietuvių kalbos pavyzdžiais, nors nevengiama pasinaudoti ir kitų kalbų duomenimis, nes kelių kalbų faktų gretinimas padeda geriau atskleisti ir jų universalumą, ir skirtumus. Kadangi įvairiais leksikologijos klausimais iki šių dienų tebevyksta mokslinės diskusijos, stengiamasi paaiškinti mokslininkų nuomonių skirtumu, mokslinės minties kaitą ir ateities perspektyvas. Tai turėtų paskatinti būsimuosius filologus savarankiškai tirti bet kurios kalbos leksikos įvairovę.
Knygoje yra aštuonios dalys. Kiekviena iš jų skirta atskirai leksikologijos sričiai: žodžio kaip vieno iš svarbiausių kalbos vienetų sampratai, leksinei semantikai, leksinei pragmatikai, socialiniams leksikos aspektams, etimologijai ir žodžių darybai, onomastikai, frazeologijai ir leksikologijai. Visos dalys susideda iš skyrių ir poskyrių, aprėpiančių įvairiausias šios įvairialypės kalbos mokslo šakos problemas. Kiekvieno didesnio skyriaus pabaigoje pateikiama praktinių užduočių ir nurodoma pagrindinė literatūra, be kurios filologijos studijos būtų ne tik neišsamios, bet tiesiog neįmanomos. Dalykinė knygos dalis baigiama svarbiausiais leksikologijos klausimais, į kuriuos turėtų sugebėti atsakyti visi, išstudijavę šį kursą. Išsamus naudotos ir cituotos literatūros sąrašas, sutrumpinimų sąrašai, dalykinė rodyklė - pačiame knygos gale.