„Vidinis turtas“ – 1946 m. Nobelio premijos laureato, intelektualinių-psichologinių romanų bei orientalistinių studijų autoriaus, poeto Hermanno Hesses (1877–1962) esė ir apybraižų rinkinys. Jame atsispindi daugelio idėjų, vėliau plėtojamų ir H. Hesses romanuose, brendimo trajektorija ir paties rašytojo biografijos kontūrai.

...senelio spintose stovėjo, kabėjo ir gulėjo daug kitų dirbinių ir prietaisų, vėrinių iš medžio karoliukų, tarsi rožinių, ritinių iš palmių lapų, išbraižytų senais indiškais rašmenimis, iš žalio talko išpjaustytų vėžlių, mažų dievukų iš medžio, žolės, kvarco, molio, išsiuvinėtų šilkinių ir lininių antklodžių, žalvarinių taurių ir dubenų ir viskas kvepėjo jūra, prieskoniais ir toliais, cinamonu ir santalo medžiu, viskas perėjo per rudas ir geltonas rankas, viską permerkė tropiniai lietūs ir Gangos vandenys, džiovino pusiaujo saulė, pavėsį teikė nelytėtas miškas. Ir visi šitie daiktai priklausė seneliui, o jisai, iškaršęs garbusis visagalis, plačia balta barzda, visažinis, galingesnis už tėvą ir motiną, turėjo ir kitokių daiktų ir galių jis ir pats buvo magas, žynys, išminčius.